STRAIPSNIS. Kodėl verta domėtis kalkinių apnašų susidarymu?

Kalkinių apnašų susidarymas ant įvairių buitinių prietaisų: virdulių, lygintuvų su garais, skalbimo mašinų, indaplovių ir kt. yra didelė problema, iškylanti naudojant vandenį iš centralizuotų vandens tiekimo tinklų. Pagrindinė šios problemos priežastis yra vadinamasis kietas vanduo.

Kietas vanduo. Kas tai?
Kietu vandeniu vadiname tokį, kuriame yra didelis kalcio ir magnio druskų kiekis, susikaupiantis požeminiam vandeniui skverbiantis iš giluminių grunto sluoksnių į paviršinius žemės sluoksnius. Tačiau kai kurių kalcio ar magnio druskų buvimas vandenyje nėra labai žalingas kalkinių apnašų susidarymo ant įvairių paviršių požiūriu.
Vanduo būna kietas tuomet, kai jame yra kalcio, magnio chlorido ir sulfato druskų, tačiau šiuo atveju kalkinės apnašos nesusidaro. Kenksmingiausias yra kalcio karbonatas, dėl kurio, virinant vandenį, ant prietaiso sienelių formuojasi kalkinių nuosėdų sluoksnis. Tačiau jei prieš virimą vandenį įpilsime į indą ir paliksime tam tikram laikui, minėtosios kalcio druskos nusės indo dugne. Verdant tokį nusistovėjusį vandenį, apnašų susiformuos gerokai mažiau.
Specialistai gali išmatuoti konkretų vandenyje esančių minėtųjų druskų kiekį ir įvertinti, ar vanduo yra kietas, ar minkštas. Tačiau neverta gaišti laiko ir leisti pinigų, jei matote, jog paviršiai, turintys pakankamai ilgą tiesioginį kontaktą su vandentiekio vandeniu, yra padengti kalkėmis ar kitokiomis apnašomis. Šiuo atveju vertėtų surinkti visą reikiamą informaciją apie vandens valymo priemones ir vieną jų kuo skubiau įsigyti, nes kalkinių apnašų susidarymas ant įvairių paviršių daro tik neigiamą įtaką mūsų gyvenimo kokybei.

„Kalkinės apnašos mažina gyvenimo komfortą..."
Dėl kalkinių apnašų sluoksnio susiformavimo ant minėtųjų buitinių prietaisų vidinių sienelių, kaitinimo elementų ir kitų darbinių detalių iškyla daug nepatogumų. Pagrindiniai jų yra šie:

  • Paviršiai atrodo neestetiškai. Valydami susidariusias apnašas ant įvairių santechnikos paviršių (kriauklių, kranų, vonių, dušo kabinos sienelių, vonios plytelių ir pan.), eikvojame papildomas darbo sąnaudas. Be to, gali iškilti tokių problemų, apie kurias net nesapnavome... Pavyzdžiui, pamodeliuokime paprastą situaciją, kurioje temai apie kalkinių apnašų susidarymą, atrodo, neturėtų likti vietos. Mūsų būsto interjeras tenkina visus mados ir dizaino reikalavimus, viskas yra nepriekaištingai sutvarkyta. Nutarėme praleisti romantišką vakarą namuose bei išgerti taurę putojančio vyno, bet staiga mūsų planas sužlunga. Paimame pačias gražiausias, naudojamas tik ypatingoms progoms taures ir pastebime, jog laikas jose sukaupė nemažai dulkių. Paskubomis jas išplauname ir, patrynę sausa šluoste, pastatome ant stalo. Viskas paruošta, pilame vyną! Ir staiga pasijuntame nejaukiai: tolerantiškas draugas tyli, o žvakės liepsna išryškina baltas dėmes ant turėjusių spindėti taurių...
  • Prietaisai sunaudoja daugiau elektros energijos. Įvairiuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad vandens šildymo efektyvumas, priklausomai nuo šildymo prietaisų rūšies, gali sumažėti nuo 20 iki 30 proc. (šildant dujiniais prietaisais, energijos nuostoliai yra didesni nei šildant elektriniais prietaisais).
  • Prietaisai dažniau genda. Jei prietaisas buvo naudojamas be specialių vandens minkštinimo priemonių, galime prarasti galimybę pasinaudoti gamintojo suteikiamomis remonto paslaugomis prietaiso eksploatavimo garantiniu laikotarpiu. Be to, užsikemša vamzdžiai, filtrai, sklendės, siurbliai, susidėvi tarpinės, ir dėl to padidėja įvairių vandentiekio ir šildymo sistemų avarijų tikimybė.
  • Prastesnė skalbimo kokybė. Dėl vandentiekyje esančių druskų ant skalbimo mašinos kaitinimo elementų formuojasi kalkinės apnašos. Dėl to sunaudojamas didesnis skalbimo priemonių kiekis (jei norime pačios geriausios skalbinių kokybės), ir padidėja elektros energijos sąnaudos ar atsiranda rimtas skalbimo mašinos gedimas. Šarminės skalbimo priemonės prasčiau putoja. Be to, skalbiniai būna kietesni ir pilkesni. Kalcio ir magnio druskos gali būti neutralizuojamos fosfatais ir kitomis vandenį minkštinančiomis priemonėmis. Fosfatai ne tik suminkština vandenį, bet ir padidina skalbimo priemonių efektyvumą. Kai kuriose skalbimo priemonėse jau būna specialių priemonių, minkštinančių vandenį, ir skalbiant jų papildomai dėti nereikia.
  • Kenkiame savo sveikatai. Žala mūsų organizmui gali būti daroma ne tik pačia paprasčiausia prasme, t. y. kasdien vartojant geriamąjį vandenį. Nemažai kenkiame ir didžiausiam savo organizmo organui – odai. Prausiantis kietu vandeniu, oda tampa sausesnė, šiurkštesnė, gali būti užkemšamos odos poros. Be to, kiekviena moteris žino, jog išplauti kietu vandeniu plaukai neblizga, yra sunkiai šukuojami ir šiurkštūs.

Kokiomis priemonėmis galima "suminkštinti" vandenį?
Yra du pagrindiniai prevencinių vandens minkštinimo priemonių tipai:

  • Specialūs filtrai. Jie tinka įvairiems tikslams, taip pat ir geriamajam vandeniui minkštinti. Filtro pasirinkimą lemia skirtingi vartotojo poreikiai ir vartojamo vandens kokybė. Jeigu nesame itin reiklūs ir vartojamas vanduo yra gana kokybiškas, galime valyti tik tą vandenį, kurį vartojame maistui ruošti. Tuomet pakanka įsigyti mobilius filtrus–ąsotėlius. Taip sutaupysime materialines sąnaudas filtro instaliacijai ir pagal poreikius galėsime keisti filtro buvimo vietą. Tačiau jeigu esame ypač reiklūs ne tik savo sveikatai, bet ir labai užsiėmę ir dėl to dažnai pamirštame smulkius buities rūpesčius (pvz., reguliariai keisti filtro – ąsotėlio kasetę), vertiname idealią tvarką namuose ir keliame ypatingus reikalavimus asmens higienai, tuomet geriau pasirinkti stacionarų vandens valymo filtrą.
  • Yra gamintojų, kurie giriasi gaminantys automatinius filtrus, kuriuos kartą sumontavus, nebereikia keisti visą gyvenimą. Tokiu atveju galima sau leisti negalvoti apie pinigėlius, iškeliausiančius iš mūsų piniginės, ir pasirinkti patį moderniausią filtrą. Be to, naujosios kartos elektroniniai vandens valymo įrenginiai suminkština vandenį, tačiau jo sudėtyje išsaugo fiziologiniam organizmo funkcionavimui reikalingus elementus: kalcį ir magnį, naikina vandens bakterijas, užkerta kelią metalinių paviršių korozijai. Šiais filtrais išvalytu vandeniu laistomi augalai geriau auga ir t. t. Virinant vandenį elektromagnetiniu būdu, nesusiformuoja nuoviros ir netgi gali būti suskaidytas anksčiau susidaręs kalkinių apnašų sluoksnis.
  • Specialios cheminės minkštinimo priemonės. Tai įvairios cheminės medžiagos, gaminamos pastų, miltelių ar skysčių pavidalu. Šios priemonės gali būti naudojamos indaplovėse, skalbimo mašinose, vandeniui, naudojamam dulkėms nuo įvairių interjero paviršių valyti, suminkštinti ir kitiems tikslams, tačiau jokiu būdu ne vandens, naudojamo maistui ruošti, minkštinimui.
  • Kitas šios problemos sprendimo būdas – reguliarus, pedantiškas ar net liguistas kiekvieno nukritusio vandens lašo valymas nuo dušo kabinų, kriauklių, vonios baldų, veidrodžių ir kitų paviršių. Tačiau visuomenėje, kurioje pastaruoju metu taip atvirai kalbama apie moterų emancipaciją ir norą kopti karjeros laiptais, nedažną moterį sudomins toks būdas... O šias paslaugas teikiančios firmos taip pat suinteresuotos kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti kuo didesnį pelną ir išlaikyti stabilų bei motyvuotą kolektyvą.

Jei jau paviršiai apkalkėjo...
Padengtus kalkinėmis apnašomis vidinius ar išorinius prietaisų ar atskirų jų dalių paviršius, santechninės įrangos (vonių, unitazų, kriauklių, plytelių) paviršius galima nuvalyti įvairiomis priemonėmis. Tai pastų, skysčių ar miltelių pavidalo cheminės priemonės, ant valomųjų paviršių užtepamos įvairiomis kempinėmis, šluostėmis, šepečiais ir po tam tikro laiko nuplaunamos vandeniu arba tiesiog įpilamos į inde esantį vandenį ir užkaitinamos iki reikiamos temperatūros, o praėjus nustatytam laiko tarpui, tirpalas išpilamas ir indas išskalaujamas švariu vandeniu. Žinoma, visais atvejais konkrečios priemonės pasirinkimą ir jos veikimo trukmę bei valymo efektyvumą lemia ne tik valančiosios cheminės priemonės, bet ir valomųjų paviršių kokybė. Santechnikos gamintojai, siekdami įgyti pranašumų prieš savo konkurentus, siūlo santechninę įrangą, padengtą porcelianu ar ypatingai aukštos kokybės keramika, kuri ne taip sparčiai tepasi ir yra lengviau valoma.
Kadangi mūsų šalyje vidutinės gyventojų pajamos yra nedidelės, o apklausos byloja, kad apie 20 procentų visų mūsų išlaidų yra skiriama buityje naudojamoms cheminėms priemonėms (skalbiamiesiems milteliams, skalbinių minkštikliams, šveitimo pastoms, skysčiams, milteliams, indų plovikliams, plaukų šampūnams, balzamams, kondicionieriams, kalkinių apnašų neutralizavimo skysčiams ir t. t.), todėl kiekvieno noras vartoti kuo kokybiškesnį vandenį yra visiškai pagrįstas.
Problemos gali būti kelios, o jų sprendimas – vienas.
Be kalkinių apnašų susidarymą lemiančių medžiagų, vandenyje yra ir kitų priemaišų:
1. Geležies (ruduoja kriauklės, unitazai, vonios, dėl per didelio geležies kiekio skalbiant atsiranda rudos dėmės ant skalbinių):
- vandenyje ištirpusi geležis (Fe2+) (pašalinama specialiais dervų filtrais);
- neištirpusi vandenyje geležis (Fe3+) (pašalinama mechaninio valymo filtrais).
2. Nitratais užterštas vanduo labai pavojingas žmogui, o ypač vaikams (rekomenduojami membraniniai valymo filtrai).
3. Bakteriologiškai užterštas vanduo (filtrai su ultravioletine lempa, kuriais galima sunaikinti vandenyje esančius mikroorganizmus).
Pasirenkant priemones, skirtas vandeniui minkštinti, verta nepamiršti ir aukščiau išvardintų vandens priemaišų. Kodėl? Kartais keletą tikslų galima pasiekti naudojant tas pačias priemones. O tai sutaupys Jūsų laiką ir pinigus!

AUTORIUS: Virginija DAUKANTIENĖ, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorė
Šaltinis: http://www.statybajums.lt/temos/vandentiekis-vandens-valymas/kodel-verta-dometis-kalkiniu-apnasu-susidarymu